Lopšelyje-darželyje teikiamos paslaugos
Įstaigoje siekiama užtikrinti kokybišką ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymą.
Dirba logopedė Jolanta Gedrimienė
Logopedo teikiama pagalba ir funkcijos:
– kalbos sutikimų diagnostika ir korekcija
– kalbos sutrikimų prevencija
– pedagogų ir ugdytinių tėvų konsultavimas kalbos ugdymo, kalbos sutrikimų prevencijos klausimais, metodinių rekomendacijų rengimas
Logopedės Jolantos Gedrimienės darbo laikas
Pirmadienis 730–1154
Antradienis 730–1154
Trečiadienis 730–1154
Ketvirtadienis 830–1254
Penktadienis 730–1154
Tėvų konsultavimas – ketvirtadienis 1300–1400
Dirba fizinio ugdymo mokytoja Asta Žymančienė
Fizinio aktyvumo problema šiuo metu yra ypač aktuali visais gyvenimo tarpsniais. Pakankamas judėjimas yra vienas iš svarbiausių neinfekcinių ligų ir nutukimo profilaktikos veiksnių ir geresnės gyvenimo kokybės pagrindas. Šiuo metu dažniausiai dėmesys krypsta į tuos vaikus kurie nenustygsta vietoje, hiperaktyvius vaikus. Ypatingai reikia skatinti judėti vaikus, kurie mažai juda, nes vėlesniame laikotarpyje gali atsirasti įvairių sveikatos problemų.
Tikslas – tenkinti vaiko poreikį judėti, siekiant fizinės ir dvasinės sveikatos darnos.
Uždaviniai:
- padėti vaikui išsiaiškinti ir suprasti fizinio aktyvumo naudą sveikatai ir savijautai,
- skatinti aktyviai ir saugiai judėti, sportuoti, žaisti;
- ugdyti vaikų fizines kūno galias, judesius, elgesį, atsižvelgiant į individualius gebėjimus, fizinį pajėgumą bei sveikatos būklę;
- taikyti įvairias fizinio aktyvumo skatinimo veiklos formas.
Manome kad kiekvienas vaikas turi įgimtą, biologinį judėjimo poreikį. Ar yra bent vienas vaikas, kuriam lakstymas, judėjimas, šokinėjimas ar žaidimas neteiktų didžiulio džiaugsmo? Deja judėjimas visus yra smarkiai slopinamas įvairiais draudimais ar per dideliu pasyvaus laisvalaikio leidimu, technologijų naudojimu. Tarptautinėse organizacijose dirbantiems ekspertams, vis didėjanti rizika blogai vaikų sveikatai, kuri atsiranda dėl judėjimo stokos, kelia vis didesnį nerimą. Fiziškai aktyvus gyvenimo būdas, o ypač vaikų fizinis pajėgumas, daro teigiamą įtaką jų gyvenimo kokybei, o nesidomėjimas savo fizine būkle gali sukelti vis daugiau nemalonumų ir sveikatos problemų. Dažniausiai pasitaikančios problemos dėl fizinio aktyvumo stokos yra apkūnumas, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, judėjimo ir atramos sistemos sutrikimai, kvėpavimo problemos ir kt., šias vis dažniau kylančias sveikatos problemas būtina mažinti, todėl privalu apie jas kalbėti, aiškintis jų priežastis, pasekmes, suprasti, kad fizinis aktyvumas labai svarbus. Nepakankamo fizinio aktyvumo atsiradimą skatina daugybė priežasčių: šiuolaikinis patogus gyvenimo būdas, paviršutiniškas požiūris į fizinį aktyvumą, technikos pažanga ir kt. Fizinis aktyvumas – žaidimo džiaugsmas – viena būtiniausių fizinio ir dvasinio brendimo sąlygų, emocinio stabilumo, energijos ir visos sveikatos pagrindas. Judėjimas vaikui padeda pajusti gyvenimo džiaugsmą, tyrinėti aplinką, pažinti reiškinius, pasiekti tikslą. Judėjimas yra dovana, kurią turi ne kiekvienas, bet tie kurie turi dažnai jos neįvertina ir pamiršta naudotis visomis teikiamomis galimybėmis. Ugdytinių kasdieniniu įtraukimu į aktyvią veiklą, sveikos gyvensenos įgūdžių formavimu siekiame užauginti sveikus, fiziškai aktyvius vaikus.
Paslaugas teikia Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Irena Juknelienė
Darbo laikas
| Pirmadienis | 8.00 – 17.00 | pietų pertrauka 12.00 – 12.30 |
| Antradienis | 8.00 – 17.00 | |
| Trečiadienis | 8.00 – 17.00 | |
| Ketvirtadienis | 8.00 – 17.00 | |
| Penktadienis | 8.00 – 15.54 |
Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto atliekamos funkcijos:
– vaiko teisių sveikatos priežiūros srityje užtikrinimo koordinavimas
– pirmosios pagalbos teikimas ir jos koordinavimas
– nelaimingų atsitikimų prevencija
– pirmosios pagalbos įvykus nelaimingam atsitikimui suteikimas
– lėtinių neinfekcinių ligų, jų rizikos veiksnių ir šių ligų paūmėjimų profilaktika
– įstaigos bendruomenės švietimas, kaip sumažinti lėtinių neinfekcinių ligų paūmėjimų riziką
– infekcinių ligų ir jų rizikos veiksnių profilaktika
– antropometrinių duomenų tyrimas ir analizė
– rekomendacijų dėl vaikų sveikatos teikimas teisėtiems vaiko atstovams
– įstaigos bendruomenės švietimas sveikos mitybos klausimais
– pagalba ikimokyklinio ugdymo įstaigos bendruomenei įgyvendinant sveikatos ugdymą
– paskaitų, probleminių diskusijų, stendinių pranešimų, rekomendacijų rengimas, konkursų, klausimų ir atsakymų valandėlių vaikams saugojimo ir stiprinimo klausimais organizavimas
– informacinės, metodinės medžiagos vaikų sveikatos saugojimo ir stiprinimo klausimais kaupimas ir sklaida
Įstaigoje vykdomos 2 neformaliojo vaikų švietimo programos
Neformaliojo vaikų švietimo etnokultūrinio ugdymo programa
Esame įsitikinę, kad etninei kultūrai tenka reikšmingas vaidmuo siekiant išugdyti tautiškai sąmoningą, patriotišką ir pilietišką asmenybę. Etninė kultūra, sukaupusi laiko patikrintas vertybes, sėkmingai prisideda prie bendrųjų švietimo tikslų įgyvendinimo – nuo mažens ugdyti humaniškumo, doros, sveikos gyvensenos, kūrybiškumo ir kitas bendražmogiškas vertybines nuostatas, įvairius gebėjimus, padedančius tapti visaverčiu savarankišku žmogumi.
Todėl mūsų įstaiga pasirinko įgyvendinti neformalaus vaikų švietimo etnokultūrinio ugdymo ugdymo programą.
Tikslas – tenkinti vaiko prigimtinį poreikį pažinti ir perimti tautos kultūrą, papročius, savo krašto folklorą.
Uždaviniai:
- turtinti vaikų etninės kultūros patirtį, saviraiškos poreikius;
- skatinti pastebėti tradicijomis grindžiamas šiuolaikines vertybes, išnaudoti technologijų teikiamas galimybes;
- stiprinti pedagogo – vaiko – šeimos sąveiką dalyvaujant kalendorinėse šventėse, metų Rėdos rate;
- sudaryti sąlygas vaikui perimti liaudies tradicijas kuo įvairesniais, vaikui priimtinais būdais ir formomis;
- etninės kultūros ugdymą grįsti vaikų teigiamomis emocijomis, maloniais išgyvenimais ir žingeidumu;
- ugdymą grįsti žaismingumu per aktyvią vaiko veiklą, pajaučiant, paliečiant, tyrinėjant, eksperimentuojant, pastebint;
- siekiant etninės patirties natūralaus kaupimo, galimybių vaikams patirti etninius dalykus kasdieniniame gyvenime;
- ugdymą sieti su kūrybine veikla;
Matome problemą, kad etnokultūra vaikams tai dažnai yra nauja, nepatirtų įspūdžių kupina sfera, kadangi šeimose silpnėja etnokultūrinės tradicijos, jų tęstinumą prarado ne viena karta. Kita vertus, ikimokyklinukams etnokultūrinis ugdymas yra be galo artimas, jų natūraliai priimamas.
Įgyvendinant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas siekiame, kad vaikas intuityviai susidarytų vientisą tautinės kultūros vaizdą, pažintų, perimtų ir saugotų tradicines vertybes, atrastų vertybinį santykį su gimtąja kultūra, kartu geriau pažintų ir save.
Patiems mažiausiems – iki trejų metų – tinkamiausi tautosakos žanrai yra lopšinės, žaidinimai, trumpos dainos apie gyvūniją. Tai padeda sukurti gerą dvasinę bei fizinę vaikų būseną: lopšinės veikia raminančiai, sukuria saugumo, patogumo ir aplinkos harmonijos pajautimą, o žaidinimai vaikus aktyvina, lavina jų dėmesį ir koordinaciją.
Ikimokyklinio amžiaus vaikams būdingos skaičiuotės, paukščių balsų pamėgdžiojimai ir erzinimai, būrimai, nedidelės apimties dainos, pasakos, paprastesnės mįslės ir patarlės. Tai padeda plėsti vaikų žodyną, tartį, supažindina su augalijos, gyvūnijos, daiktų ir reiškinių įvairove.
Priešmokyklinio amžiaus vaikų repertuaro įvairovė labai plati: skaičiuotės, garsų pamėgdžiojimai, erzinimai, įvairios mįslės, patarlės, priežodžiai, posakiai, melų pasakos, pasakos be galo, ilgesnės, sudėtingesnės dainos, rateliai ir kt. Šio amžiaus vaikai jau sugeba vertinti poelgius, atsiranda pastovūs moraliniai, doroviniai ir estetiniai kriterijai bei vertinimai.
Manome, kad vaikų įgytos etnokultūrinės žinios bus patirtis, kuri palaipsniui subrandins artimą, nuoširdų santykį su savo kraštu, jo praeitimi ir dabartimi. Mūsų ugdytiniams susiformuos patriotiškumo, meilės, pagarbos Tėvynei jausmai.
Neformaliojo vaikų švietimo sensorinio ugdymo programa
Sensorinis ugdymas yra kryptingas vaiko jutiminių (regos, klausos, lytėjimo, uoslės, skonio, pusiausvyros ir kūno padėties) lavinimas per patirtį, judesį ir aplinką. Tai padeda vaikams pažinti pasaulį, suprasti savo kūno klabą, reguliuoti emocijas bei elgesį, taip pat palengvina informacijos apdorojimą bei mokymąsi.
Pagrindiniai sensorinio ugdymo aspektai: lavinti jutimus, skatinti sensorinę integraciją, padėti vaikams nurinti ir susikaupti. 5 pagrindiniai pojūčiai apima: regą, klausą, lytėjimą, uoslę, skonį. Sensorinis ugdymas yra labai svarbus visapusiškai vaiko raidai, padeda pažinti aplinką, socializuotis. Yra lavinamos pagrindinės sensorinės sistemos:
- regėjimas – spalvų, formų, judesio ir erdvės suvokimas
- klausa – garsų, ritmo, tonų skyrimas
- lytėjimas – tekstūrų, temperatūros ir skausmo jutimas per odą
- uoslė ir kvapas – kvapų ir maisto sąvybių atpažinimas
- vestibiuliarinė sistema – pusiausvyros ir kūno padėties erdvėje pojūtis
- propriocepcija – gilus raumenų ir sąnarių pojūtis (kūno dalių padėtis nenaudojant regos)
- stambioji ir smulkioji motorika – koordinacija ir pusiausvyra, tinkamas erdvės suvokimas bei rankos smegenų suderinamumas
Sensorinis ugdymas vaikui padeda ir yra naudingas, nes skatina raidą (padeda vystytis stambiąjai, smulkiąjai motorikai, kalbai), ugdo emocinę savireguliaciją (mažina nerimą, padeda nurinti ir susikaupti), stiprina pažinimo funkcijas (gerina dėmesio koncentraciją ir atmintį), padeda vaikams turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (ypač svarbus vaikams turintiems autizmo spektro ir sensorinio apdorojimo sutrikimų). Vaikai dažnai susiduria su socialiniais ir emociniais sunkumais dėl padidėjusio jautrumo, dėl įvairių pokyčių ir prisitaikymo prie pokyčių. Vaikams kyla problemų tvarkantis su laiku, užmezgant ryšius su bendraamžiais ir suaugusiais. Todėl mūsų įstaigoje įgyvendinama sensorinio ugdymo programa.
Tikslas – ugdyti vaiko sensorinį vystymąsi, pojūčius, gerinti mokymo(si) procesus, gebėjimą priimti, skirti ir įsisavinti aplinkinio pasaulio reiškinius, atrasti ir perimti įvairius pažinimo būdus, tenkinti saviraiškos poreikius.
Uždaviniai:
- stimuliuoti regos, klausos, uoslės, skonio, judėjimo, lytėjimo pojūčius, ugdyti adekvačias reakcijas į dirgiklius;
- lavinti smulkiosios ir stambiosios motorikos įgūdžius;
- koreguoti kalbos ir tarties sutrikimus, stimuliuojant sensorinius vaiko pojūčius, daryti įtaką vaiko raidai, didinti mokymosi motyvaciją.
Papildomas ugdymas
Sveikatinimo veikla sporto salėje
Tikslas – stiprinti pėdos ir kojų raumenis, grūdinti organizmą, stiprinti vaikų nugaros, pilvo, juosmens raumenis, gerinti medžiagų apykaitą bei kitų organų sistemų veiklą. Veikla vyksta du kartus per savaitę vaikams, linkusiems į plokščiapėdystę, stuburo iškrypimus. Papildomas dėmesys skiriamas silpnos sveikatos (dažnai sergantiems) vaikams.
Muzikinių gebėjimų lavinimas salėje
Tikslas – ugdyti muzikalią asmenybę, skatinti domėtis ir pažinti muziką. Veiklos metu vaikai mokosi valdyti savo balso aparatą, taisyklingo kvėpavimo, dikcijos, lavinama ne tik klausa, bet ir atmintis, vaizduotė. Veikla vyksta du kartus savaitėje su gabiais muzikai, dainavimui vaikais bei vaikais veiklą organizuojant individualiai ir grupėmis.
Kalbos korekcijos valandėlės logopedo kabinete ir grupėse
Tikslas – padėti vaikams, turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikimų. Bendradarbiaujant su pedagogais ir tėvais (globėjais, rūpintojais) siekiama diagnozuoti ir koreguoti vaikų kalbos bei komunikacijos sutrikimus. Korekcinės valandėlės vedamos pagal pusmečiams sudarytą logopedo tvarkaraštį bei individualų tvarkaraštį grupėse.
Klaipėdos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje sukurta psichologinės pagalbos teikimo ikimokyklinio ugdymo įstaigų tėvams sistema. Iškilus sunkumams ir klausimams patariama kreiptis į Klaipėdos pedagoginę psichologinę tarnybą telefonais +370 46 34 22 53, +370 699 10 201 arba adresu Debreceno g. 41. Šalia pastato sustoja autobusai 1, 2A, 11, 12 (,,Draugystės“ stotelė).
Įstaigoje siūlomi papildomo neformaliojo ugdymo būreliai (mokami): šokių ir robotikos.
Informacija atnaujinta 2026-04-14
